telias

tẽlias sm. (2) K.Būg, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ 1. SD29, Sut, N, [K], Kos55, LL15, L76, Rtr, BŽ557, O, Vs, Rod, Dbč, Asv, Dv, Ml, PnmR karvių jauniklis, veršiukas: Kelintu teliù karvė? Ds. Tẽlią atvedė, turim pieno DrskŽ. Gera karvė buvo: kokių trijų keturių tẽlių Ob. Mūs karvė gera an tẽlių Alv. Jo karvė po tẽli Btrm. Dvidešim šešis teliùs gano Šlčn. Vilkai gali išneštie tẽlią, eik padabotie Grv. O kad bus veselija, pjauja tėvas tẽlią JV970. Kas mane supa, – vyno kupka, kas nuo šalelės žiūri, – telio lūpa NS441. Tu aną telelį pamušk po akim Pono BB2Moz29,11. Geresnis… paklusnumas o neg afieros… ano Senojo zokono telių ir avinų, kurios liautis turėjo DP515. Telelis SD¹14. ^ Geria pieną kap tẽliai – nė piršto nereikia Rod. Jonas kad pripuola prie alaus kaip tẽlias an buzą Slm. Glaudus telias dvi motkas žinda KrvP(Mrk). Tu ir iš bergždžios karvės tẽlio išprašysi Prl. Telẽlis linienoj (sūris sūrmaišyje) Ad. 2. Brsl, Vrn, PK64, GNApD7,41 bulius, veršis: Kiek ažu tẽlią paėmei? PnmR. Turėjom du teliùs žiemą, tai vieną pardavėm Dg. Tẽliam išpilk pamazgas Ėr. Nelįskit, vaikai, artyn, bo tẽlias da pilvą perdurs Jž. Atvedę aną riebų telią užmuškit, o valgydami būkime linksmi BtLuk15,23. Ėmė kraują telių ir ožių Ch¹PvŽ9,19. Terp senųjų paprotys buvo ažumušt keltavą: kokią telią, karvę, ožką SPII224. ^ Išsivoliojo kap telias po purvyną Vrn. Vilkas didelis kap tẽlias geras Eiš. Vaikai vaikeliai, nebūkit kaip teliai, nevadinkit mamutės tprukute LTR(Lnkv). Laimingo kelio, vilko kap telio! Lp. Vienas tẽlias, dvi uodegos (vyža) Tvr. Gyrėsi telias vilką papjausiąs PPr341. 3. menk. apkiautėlis, neišmanėlis: Abu toki tẽliai, nieko patys nepasdaro Pv. Šitas ir sutinka, telias LTR(Ppl).

◊ tẽlio šū́do neiššìkęs vlg. nebrendyla, pienburnis: Kad jis toks tẽlio šū́do neiššìkęs – su pusberniais tebesistumdo Sml.